Paslaptingi apskritimai Afrikoje

Pietvakarių Afrikoje vakariniu Namibo dykumos pakraščiu tęsiasi 2000 kilometrų ruožas, išmargintas apskritomis plikos smėlėtos žemės dėmėmis, kurių skersmuo — nuo dviejų iki dešimties metrų. Kiekvieną juosia aukštos žolės žiedas. Todėl lankytojams ši teritorija atrodo tarsi kokiomis vėjaraupių žymėmis išberta arba gavusi milžiniškų lietaus lašų porciją. Vietiniai tiki, jog tuose žemės lopinėliuose slypi magiška galia. Kai kuriose gentyse manoma, kad apskritimuose po vieną palaidoti bušmėnai, žuvę gal prieš šimtmečius kovose su kolonizatoriais.

Išaiškinti šitą fenomeną jau senokai stengiasi ir mokslininkai. Siekdami nustatyti, ar tie apskritimai ilgainiui keičia vietą, tyrinėtojai 1978-aisiais į kai kurių centrus sukalė metalinius strypus. Po dvidešimt dvejų metų jokių poslinkių nepastebėta. Pasak Londono laikraščio The Daily Telegraph, dėl šių apskritimų kilmės iškelta visokiausių versijų, pavyzdžiui, „termitų veikla, nuodingų tenykščių augalų poveikis, užteršimas radioaktyviomis medžiagomis ir netgi stručiai, mėgstantys maudytis dulkėse“. Botanikos profesorė Gretel van Rojen iš Pretorijos universiteto (Pietų Afrika), vadovavusi nesenam paslaptingųjų apskritimų tyrimui, sakė: „Patikrinome visas versijas paeiliui ir nė viena nepasitvirtino.“

Mokslininkai pastebėjo vieną reikšmingą dalyką — pasodinus žolę dirvoje, paimtoje iš rato vidaus, ji nuvysdavo, o dirvoje iš žolėtų pakraščių augdavo gerai. Taip įrodyta, jog skiriasi pats dirvožemis. Nors pirminiai dirvos tyrimai apčiuopiamų rezultatų nedavė, van Rojen tikisi, kad analizė pasitelkus masės spektrometrą padės sužinoti daugiau. Mokslininkės manymu, toje žemėje gali būti toksinų. „Bet netgi jei tuos nuodus surasime, — žurnalui New Scientist sakė van Rojen, — reikės spręsti kitą galvosūkį — kaip jų ten atsirado.“ Tad kol kas šis gamtos reiškinys tebėra viena iš daugelio įstabių mūsų planetos paslapčių.

[Iliustracijos šaltinio nuoroda 27 puslapyje]

Courtesy of Austin Stevens