Stebime pasaulį

Miestų šiluma veikia augalus

Palydovo duomenys apie rytinę Šiaurės Ameriką parodė, kad miestų skleidžiama šiluma veikia vegetaciją. Ši informacija pateikta viename žurnalo Science News pranešime. Pasak jo, miestuose pavasarį augalai išsprogsta anksčiau, o rudenį lapus numeta vėliau nei aplinkinėse kaimo vietovėse. Toliau rašoma, kad penkis mėnesius miestuose registruota temperatūra buvo „vidutiniškai 2,28 laipsnio Celsijaus didesnė negu už maždaug 10 kilometrų nuo miesto centro“. Tarp šiaurinės Floridos dalies ir pietų Kanados yra bent 70 miestų, užimančių po daugiau kaip dešimt kvadratinių kilometrų plotą. „Šitie miestai, remiantis duomenimis, daro nemažą įtaką vietiniam klimatui“, — teigiama žurnale.

 Gyvūnų draugystė

Ūkininkai bei kerdžiai seniai numanė, o dabar ir biologė Anja Vasilevski moksliniais tyrimais patvirtino, jog kanopiniai gyvuliai tarpusavyje užmezga draugiškus santykius. Pasak biologės, stebėjusios arklius, asilus, galvijus bei avis, draugystė rodoma laikantis greta, glaustantis, kai ilsimasi arba maitinamasi, dalinantis ėdesiu, švarinant vienam kito odą. Pavyzdžiui, avis patrina galvą „draugei“, kuri buvo susigrūmusi su kita. Jas toks elgesys, kaip aiškinama Vokietijos laikraštyje Die Zeit, atrodo, nuramina ir paguodžia. O asilai dažniausiai teturi vieną draugą ir jų draugystė ilgesnė. Vis dėlto, nenorėdami gyvūnų sužmoginti, apie tokių ryšių reikšmę bei poveikį mokslininkai spėlioja atsargiai.

Lotynų Amerikoje naikinami miškai

Viename Jungtinių Tautų aplinkosaugos programos pranešime rašoma, kad vos per 13 metų Lotynų Amerikoje iškirsta 50 milijonų hektarų miškų — tai teritorija, prilygstanti Centrinei Amerikai. Brazilijoje pakenkta 23 milijonams hektarų miško, Meksikoje iškirsta 6,3 milijono hektarų. Be to, erozija šioje šalyje nualino 400000 hektarų dirvos. Haityje, Salvadore bei Sent Lusijos saloje per tą patį laikotarpį iškirsta 46—49 procentai miškų. Kaip teigiama Nacionalinio autonominio Meksikos universiteto moksliniame žurnale ¿Cómo Ves?, skaičiai gąsdinantys — „ypač pagalvojus... apie šimtus tūkstančių augalų bei gyvūnų, išnykusių nuo vis sausėjančio mūsų planetos paviršiaus“.

Mankšta sergantiems ChNS

Nepaisant gausių tyrinėjimų, medikams vis dar nežinomos chroniško nuovargio sindromo (ChNS) priežastys ir priemonės, kaip jį įveikti. „Gydymas antivirusiniais, hormoniniais vaistais, antidepresantais, imunoterapija bei kitokiais būdais apčiuopiamų rezultatų neduoda“, — rašoma Australijos žurnale The Medical Journal of Australia (MJA). Tačiau fiziniai pratimai, pavyzdžiui, vaikščiojimas, važinėjimas dviračiu arba plaukiojimas, pasirodė esą veiksmingesni už bet kokias terapijas. Kai kurie ChNS sergantys asmenys iš viso vengia sportuoti, nes patyrė, kad pernelyg intensyvi mankšta pablogina padėtį. Vis dėlto nuogąstauti nederėtų. Pasak pranešimo, nuosaikiai ir nepersistengdami besimankštinantys ligoniai daug geriau atlieka depresijos sunkumą nustatančius testus, jiems labai pagerėja savijauta, kraujospūdis, atsiranda daugiau jėgų. Todėl „ChNS kamuojami žmonės pirmiausia turėtų būti gydomi laipsniškai intensyvinama mankšta“, — užbaigiama žurnale.

Pandos ir bambukai

„Didžiajai pandai, Kinijos bei gamtosaugos simboliui, gresia ne toks didelis pavojus, kaip manyta“, — informuojama Londono laikraštyje The Daily Telegraph. Pasaulinio gamtos apsaugos fondo bei Kinijos vyriausybės inicijuotas ketverius metus trukęs tyrimas parodė, kad gamtoje gyvena ne 1000—1100 pandų, o per 1590. Šie tikslesni duomenys gauti pasitelkus tobulesnę techniką — pavyzdžiui, palydovinę padėties nustatymo sistemą, — vietovėms, kurios bus tiriamos, sužymėti. Nors rezultatai gamtosaugininkus džiugina, Pasaulio gamtosaugos stebos centras (Kembridžas, Anglija) įspėja, jog dėl miškų naikinimo kyla rimta grėsmė bambukui — pagrindiniam didžiosios pandos maistui. Šis augalas pažeidžiamas ypač todėl, kad „kiekvienos rūšies bambukai sužydi vienu metu kartą per 20 ar net per 100 metų ir paskui nudžiūva“, — rašoma Londono laikraštyje The Guardian.

Atsargiai — priemonė nuo uodų!

Kaip pranešama Indijos žurnale Down to Earth, du tyrimai parodė, kad degamosios spiralės — viena populiariausių Azijoje priemonių nuo uodų — gali būti kenksmingos, ypač vaikams. Pasak vieną tyrimą atlikusių Kalifornijos (JAV) universiteto mokslininkų, smilkdamos spiralės išskiria stiprius kancerogenus, nusėdančius plaučiuose. Besivystančiuose kraštuose daugelis šeimų naudoja šią priemonę savo namukuose. „Be to, miegant langai būna uždaryti“, — sako tyrimo autoriai. Antra, Malaizijos ir Jungtinių Valstijų mokslininkai išsiaiškino, kad spiralė, rusendama aštuonias valandas, „išskiria tiek sveikatai kenksmingų dalelių, kiek 75—137 cigaretės“. Vietoj spiralės specialistai siūlo naudoti augalines priemones, pagamintas, pavyzdžiui, iš braziliškojo cinamonmedžio (Azadirachta indica). „Jos ne tik veiksmingos, sveikesnės, bet ir pigesnės“, — teigiama pranešime.

Indeksuotų filmų nuosmukis

„Dabartiniuose filmuose kur kas daugiau smurto, sekso bei nešvankybių nei to paties indekso filmuose prieš dešimtmetį.“ Tokią išvadą padarė Harvardo sveikatos apsaugos mokyklos (JAV) tyrinėtojai, išnagrinėję filmų indeksavimo sistemą, taikomą kai kuriose šalyse. Jie tyrė, kaip indeksavimas atitiko 1992—2003 metais rodytų filmų turinį. Rezultatai parodė, kad filmų indeksavimas pagal žiūrovų amžiaus cenzą juo toliau, juo darosi atsainesnis. Tyrinėtojai nutarė, jog „patys tėvai privalo suvokti savo pareigą padėti vaikams pasirinkti tinkamus filmus, taip pat aptarti su jais filmų turinį, nurodant galimą neigiamą ir pabrėžiant teigiamą poveikį“.