Stebime pasaulį

Draugiški vaikai mėgstami labiau

„Madingiausi džinsai ir moderniausia technika populiarumo negarantuoja. Bendraamžiams svarbiau draugiškumas nei socialinė padėtis“, — rašoma Vokietijos žurnale Psychologie Heute. Makso Planko žmogaus vystymosi instituto Berlyne psichologės Judita Šrenk ir Kristina Giurtler apklausė 234 trečiokus bei penktokus iš dešimties skirtingų pradinių mokyklų. Paaiškėjo, kad draugiški ir kalbūs vaikai, besistengiantys palaikyti gerus santykius, yra įtakingesni. Mušeikos, šaipūnai bendraamžius veikia mažiau. „Net gera išvaizda ar stora piniginė bendramoksliams nedaug reiškia“, — sakoma pranešime.

 Vertingoji petražolė

Kaip teigiama Australijos laikraštyje The Sunday Telegraph, šis augalas, dažnai naudojamas tik maistui puošti, turi daug vitaminų bei mineralų. „Puodelis susmulkintų petražolių turi daugiau beta karotino (vitamino A) nei didelė morka, kone dukart tiek vitamino C, kiek apelsinas, ir daugiau kalcio nei puodelis pieno. O ir geležies petražolėse daugiau nei kepenėlėse, lyginant proporcingą kiekį. Taip pat jose apstu vitaminų B1 ir B2.“ Dar medicinoje petražolė vertinama kaip „stiprus diuretikas — padeda organizmui pašalinti skysčių perteklių“, — rašoma laikraštyje. Gelbsti ir sutrikus kepenų, blužnies, skrandžio ar šlapimo pūslės veiklai. Žalia petražolė — „vienas geriausių ir, beje, pigiausių burnos gaiviklių“. Tačiau straipsnyje įspėjama, jog „tam tikrais atvejais, pavyzdžiui, nėščioms moterims, ... joje esantys estrogenai pavojingi“.

Atsisakoma vizitinių kortelių?

„Kadangi Brazilijoje vis dažniau grobiami žmonės, vadovaujantiems darbuotojams saugiau nesinešioti vizitinių kortelių, rodančių jų pareigas ar statusą“, — teigia apsaugos konsultantas Karlas Paladinis Brazilijos verslo žurnale Exame. Nusikaltėliams ši informacija atskleidžia asmens finansines galimybes. Vagneris D’Andželas, didelės apsaugos firmos „Kroll“ direktorius, tiesiai šviesiai pareiškia: „Jūsų piniginės turinys gali sugriauti jūsų gyvenimą.“ Jis pataria pavojingose šalyse verslininkams nenurodyti vizitinėse kortelėse pareigų bei statuso, taip pat „nenaudoti joms prabangaus popieriaus [ir] puošybos detalių“. Baimindamiesi, kad nusikaltėliai netrukus sužinos apie šią taktiką, kai kurie vadovaujantys darbuotojai visiškai atsisakė kortelių.

AIDS epidemija Karibų salose

Kaip informuojama tarptautiniame laikraščio The Miami Herald leidime, ŽIV infekuotųjų po Afrikos daugiausia Karibų jūros salose. „Paskaičiuota, jog salose užsikrėtę 2,4 procento suaugusiųjų“, kai kuriuose miestuose — beveik 12 procentų gyventojų. „Atskleisti tikrąjį epidemijos mastą neleidžia baimė, problemos neigimas, menkas gydymas bei stygius visuomeninių medicinos įstaigų, — sakoma Herald. — Manoma, kad vien 2001-aisiais salose nuo AIDS mirė apie 40000 suaugusių ir vaikų.“ Kaip teigia Patricijus Markesas, sveikatos specialistas Karibų jūros saloms ir Lotynų Amerikos šalims prie Pasaulio banko, AIDS yra „palietęs produktyviausio amžiaus gyventojus... Gali išnykti visa karta“. Labiausiai nukentėjęs Haitis — daugiau kaip 6 procentai žmonių yra ŽIV nešiotojai. „Gydytojai ir žymūs politikai įspėja, kad gali būti nuniokotas regionas mažų... šalių, priklausomų nuo ir taip menkos darbo jėgos bei išteklių, taip pat nuo turizmo“, — rašoma laikraštyje.

Ultravioletinės šviesos nuspalvinti

Daugelis mokslininkų seniai manė, jog žvilgantis kai kurių paukščių apdaras padeda jiems prisivilioti partnerį. Kingstono (Ontarijo provincija, Kanada) Karališkojo universiteto biologai nustatė, jog vienos paukščių rūšies plunksnos atspindi ultravioletinę šviesą. „Naudodamiesi į rašiklį panašiu sensoriniu prietaisu — spektrometru, — rašoma žurnale Canadian Geographic, — mokslininkai išsiaiškino plika akimi nematomą amerikinės juodagalvės zylės neryškaus apdaro ypatybę.“ Spektrometras parodė, kad „zylės patinėliai spalvingesni už pateles — jų balta spalva skaistesnė, o spalvų kontrastas didesnis. Populiariausių patinėlių kepurėlė bei dėmelė pakaklėje ryškiau atspindi ultravioletinę šviesą, nematomą žmogui“. Šis atradimas patvirtina tiesą, jog „paukščiai mato daugiau spalvų bei daug aiškiau nei žmogus“, — teigiama Canadian Geographic.

Didžiausias vulkano išsiveržimas Saulės sistemoje

Jupiterio palydove Ijo įvyko „galingiausias ugnikalnio išsiveržimas iš visų užregistruotųjų Saulės sistemoje“, — skelbiama Science News. „Milžiniška Jupiterio trauka nuolat veikia ir kaitina Ijo. Todėl jame kasmet su didele jėga išsiveržia apie tuzinas vulkanų.“ Kaip rašoma straipsnyje, „atrodo, kad per tą smarkų išsiveržimą iš kraterio išmesta medžiaga padengė 1900 kvadratinių kilometrų teritoriją — maždaug tūkstantį kartų didesnę už vieno aktyviausių Žemės ugnikalnio Etnos (Italija) valdas“. Išsiveržimą mokslininkai užfiksavo labai jautriu antruoju Keko teleskopu, esančiu Havajuose ant Mauna Kėjos kalno — užgesusio ugnikalnio. Teleskopas galėjo užregistruoti išsiveržimą, nes jo optinis mechanizmas sudarytas iš judančių segmentų, kurie „lankstosi pakankamai greitai, kad atitaisytų Žemės atmosferos sūkuriavimo sukeltą neryškumą“, — informuojama Science News.

Kaip vaiko mirtis paveikia tėvus

„Mirti iš sielvarto — ne tik vaizdingas posakis“, — rašoma Londono laikraštyje The Times. Danijos Orhuso universiteto mokslininkai „stebėjo 21062 motinas ir tėvus, kuriems liga, nelaimingas atsitikimas, žmogžudystė ar savižudybė atėmė dar 18 metų nesulaukusį vaiką“. Jie šiuos tėvus palygino su 300000 vaiko nepraradusių tėvų. „Per pirmuosius trejus metus po netekties tikimybė, kad motina mirs nenatūralia mirtimi — dažniausiai nuo nelaimingo atsitikimo arba nusižudys, — beveik keturis kartus didesnė, o tėvui tokia rizika išauga 57 procentais.“ Pasak mokslininkų, dėl didesnio mirštamumo, ko gero, kalti išgyvenimai.