AR ŽMOGUS, sunkiai mėginamas, neišsižadės Dievo? Ar liks jam ištikimas, nors ir neturės iš to jokios materialinės naudos? Štai tokias abejones dėl Dievo tarno Jobo iškėlė piktasis. Pažiūrėkime, kaip jos buvo išsklaidytos.

Jobas, Abraomo giminaitis, gyveno dabartinėje Arabijos pusiasalio teritorijoje; izraelitai tuo metu tebebuvo Egipte. Kartą jo dienomis angelai susirinko Jehovos akivaizdon. Ten buvo ir Šėtonas. Dievas visiems susirinkusiems girdint išreiškė savo pasitikėjimą Jobu ir pasakė, kad ištikimesnio žmogaus už jį žemėje nėra. Tačiau Šėtonas su tuo nesutiko. Piktasis ėmė tvirtinti, esą Jobas Dievui tarnauja tik dėl to, kad šis jį laimina ir saugo. Pasak jo, jeigu Jobas praras viską, ką turi, Dievo išsižadės.

Dievas leido Šėtonui Jobą išmėginti. Jobas prarado turtą, neteko vaikų, susirgo skausminga liga. Jis nežinojo, kad viso to kaltininkas yra Šėtonas, ir manė, kad nelaimes jam siunčia Dievas. Vis dėlto, net ir labai kentėdamas, Jobas Dievo neišsižadėjo.

Jobo paguosti atėjo trys jo bičiuliai. Savo ilgomis kalbomis jie mėgino Jobą įtikinti, esą Dievas baudžia jį už slaptas nuodėmes. Trijulė netgi tvirtino, kad Dievui jo tarnų ištikimybė nieko nereiškia ir kad jis jais nepasitiki. Jobas su tokiais klaidingais tvirtinimais nesutiko ir pareiškė: kol bus gyvas, Dievo nepaliks.

Vis dėlto Jobas kalbėdamas pernelyg susitelkė į save ir savo teisumą. Visa tai matė Elihuvas. Jis kantriai klausėsi už save vyresnių Jobo ir jo bičiulių kalbų, tačiau girdėdamas, kaip atkakliai Jobas gina savo teisumą, nusprendė nebetylėti. Elihuvas supeikė Jobą – davė suprasti, kad svarbiau yra ginti Dievo, o ne savo reputaciją. Elihuvas griežtai supeikė ir Jobo bičiulius.

Galiausiai iš dangaus prabilo pats Jehova. Jis atkreipė Jobo dėmesį į nuostabą keliančius savo kūrinius ir padėjo jam suprasti: palyginti su Dievo didybe, žmogus yra labai menkas. Jobas nuolankiai pripažino savo klaidą. Jehova, „kupinas atjautos ir gailestingas“ Dievas, jam už ištikimybę atlygino: grąžino sveikatą, davė turtų – dvigubai daugiau, nei turėjo anksčiau, ir palaimino dešimčia vaikų (Jokūbo 5:11). Taigi, Šėtono iškelta abejonė, ar žmogus, sunkiai mėginamas, liks Dievui ištikimas, buvo išsklaidyta: Jobas viską ištvėrė ir Dievo neišsižadėjo.

Parengta remiantis Jobo knyga.